- vėdlys
- vėdlỹs sm. (4) J, Rtr, OGL I263, Blv(Als, Slnt), DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, vedlỹs (4)[K], LsB457, BŽ58,59, Š, OGL I263, DŽ, NdŽ, KŽ; BzF196, L 1. N, [K], L, Rtr, Ak, NdŽ, KŽ jaunikis, jaunasis. 2. Šlk piršlys: Įleistas į vidų vedlỹs (piršlys) sako prieš suolsėdį šiokią bylą JR24. Teverna (byla) vẽdlio vainiką paduodant JR95. 3. CI392, KI257, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, LEXXXIII265 pajaunys, pabrolys, vestuvininkas, kuris lydi jaunąją ar jaunąjį į būsimus namus: Vedliaĩ išvedlavo marčią, o pasekėjai pasekė J. Vėdliaĩ visumet buvo iš jaunojo pusės End. Nieko būtum vėdleliai, kad nebūtum durneliai LTR(Krž). Ir beprisėdo pilni suolai vedlelių JD1483. Reiks žirgeliams aviželių, vėdliams abrūselių (d.) Plt. Ein piršliai po piršlių, vedlaičiai po vedlių pro rūtelių darželį į tetušio dvarelį LTIII423. Seredo[je] piršlėnė pakėlė pietus visims svečiams, po kurių jaunoji su vėdliais ir pasekėjais išvažiavo pri jaunojo M.Valanč. Vedlys vadinas tas vadas, kurs veda svodbą į namus, kur gyvens jaunoji arba jaunasis JR102. Kad vėdliai marčią parvedlauja, tai jaunikis… sulaukias BzF196. Visi tie jaunojo svečiai vadinos vėdliais nu to, jog keliavo parvėdlauti savo jaunuojui žmoną S.Dauk. Sujojo vėdliai devyni, suleido žirgus į sodną D38. Atjoj par lanką devyni vėdlukai LTR(Sg). ^ Musėt trumpus abrūsus tedavė vėdliams, kad teip trumpą amžių teturėjo Šts. Jei motriška piršlys, vel[nia]s vėdlỹs (nebus sugyvenimo) Eig.
Dictionary of the Lithuanian Language.